Žolynai maurynai

Ką tik atsikėliau. Dar be kavos, kad mane kur pomidorai su grietine.
Vakar mokiau babytę vyti juostas.
Išklausiau gerą paskaitą apie teisingas mielines bandeles su cinamonu.
Ir riešutus, ir širdeles, ir vaflius.
O estai, pasirodo, mane prisimena ir laukia pasirodant šiemet. O dar kai pasisiūliau savanore ūkio darbams... Spirgu, taupau pinigus kelionei.
Ana savaitė baigėsi puikiai, šita prasidėjo žavingai - nors visiškai kitaip. Kelios dienos virtuvinio tingėjimo pas tėvus, o savaitgalį laukia dar vienas rankdarbių vakarėlis ir, jei oras leis, piknikėlis su sriuba.

Atleiskite, mano mieliausieji, neturiu laiko skaityti, ko jumi prirašėt per šias dvi savaites - lekiu gelbėti šaldytuvo irgi kito tėvų turto nuo savo mažosios valkyrijos. :)

With every waking breath I breathe
I see what life has dealt to me
With every sadness I deny
I feel a chance inside me die

Give me a taste of something new
To touch to hold to pull me through
Send me a guiding light that shines
Across this darkened life of mine

Breathe some soul in me
Breathe your gift of love to me
Breathe life to lay 'fore me
Breathe to make me breathe

For every man who built a home
A paper promise for his own
He fights against an open flow
Of lies and failures, we all know

To those who have and who have not
How can you live with what you've got?
Give me a touch of something sure
I could be happy evermore

Breathe some soul in me
Breathe your gift of love to me
Breathe life to lay 'fore me
To see to make me breathe

Breathe your honesty
Breathe your innocence to me
Breathe your word and set me free
Breathe to make me breathe

This life prepares the strangest things
The dreams we dream of what life brings
The highest highs can turn around
To sow love's seeds on stony ground

Breathe
Breathe

Breathe some soul in me
Breathe your gift of love to me
Breathe life to lay 'fore me
To see to make me breathe

Breathe your honesty
Breathe your innocence to me
Breathe your word and set me free
Breathe to make me breathe

Nepastebiu, kur dingsta dienos. Čia yra, čia nėra... Naktys siūbuoja žolėmis ežero dugne. Kaip upokšnis pati sruvenu kažkur tolyn, tokia visa skaidri ir beveik nepastebima net pati sau. Kryptys nyksta, ribos tirpsta; trūkinėja gijos - ir čia pat susinarplioja į naują tinklą.
Žmonės aplink - veidrodžiai, išsibarstę metuose. Tokia aš buvau du tūkstančiai septintais, o tokia norėčiau būti poryt, o tokia, va tokia, būtent tokia esu dabar.
Keista gyventi be laiko (monitorius sugedo - kampą, kuriame yra laikrodis, dengia margas kleckas; telefoną pametu vis dažniau, kokia diena - nepamenu), keista girdėti savo žodžius iš kito žmogaus lūpų, keista bartis be pykčio ir nesibaisėti savo žiaurumu, keista stebėtis, keista ir gera vėl ir vėl išgyventi save. Keista, kad pasaulis toks paprastas ir mielas, o dar keisčiau tai, kad beveik niekas to nepastebi.
Labai keista matyti save kitame žmoguje. Labai. Kuo toliau, tuo keistiau. :)






(gyva aš, tik užsikasus remontuose irgi kituose mažuose gyvenimo džiaugsmuose - ne lj galvoj...)

Užėjom ryte su kraliku į mažytę cukrainukę. Aš kavos, Bea — "ko nors skanaus", nes buvo labai gera mergaitė ir nenukankino tetos psichologės.
O ten tortas. Gražus, su rožinėm gėlytėm. REIKIA. Žiūriu, kad mažoji jau nusiteikusi paleisti dūdas, jei negaus.
Už prekystalio stovi jaunas vyriokas, pardavėjos draugas. Panašu, kad mano bendraamžis. "Nu nupirk sesei tu tą tortą...". Kaip neužsikikent, kaip jau nepirkt?

Išvaikščiojom laisvę ir senamiestį, nusipirkom iš močiutės prie požeminės perėjos dvi stiklines margų pupelių maišelyje nuo duonos, padūkom po kaštonais žiedų trupiniuose, išvertėm iš spintos susivėlusią patalynę, suplėšėm vieną antklodės užvalkalą (ei, netyčia — sunku gi dviese sulindus pataikyt atsisėst ant stalo), papaišėm, raideles pasimokėm, dar padūkom, padainavom...
Mamytė — pietų nusnūst, Bea toliau siautėja. Sulaukė kol užmigau ir sąžiningai sunaikino tortą. VISĄ. O aš buvau tėtukui pažadėjus pusę palikt... :)

Tiek va tos dienos. Graibau miego likučius iš akių ir laukiu, kol užvirs kava. Spėjų, kad apytikriai šiom dienom mažei turi prasidėti atostogos, ale tetrenkia mane perkūnas, jei žinau kada tiksliai.
Šiandien turbūt trečiadienis, ane?

Labai neteisinga viskas. Kas? Ką aš žinau, viskas.

Karoliai sutrūko. Tie, su sidabrine blėkute. Vienintelis papuošalas, kurio niekada nenusiimdavau.
Įmyniau į savo mylimiausią vorą.
Pusryčiavau žydrais guminiais rykliais, užgėriau brendžiu. Ir dar viena stiklinaitė prie kavos.
Juosta nesiveja, skaros ir maišai nesisiuva, kiaušiniai pervirė, Uru:To D'ni pastrigau prieš pat pabaigą taip, kad jokie internetiniai hintai nepadeda, tešla nekyla, skaipas vos kruta ir springsta kolegai suraruotais Triakel, brokoliai sutrupėjo.
Pakalnutės musiau sužydės, greit jau. Pinavijos, manau, suskubs iš paskos. Pašėlusiai maudžia sielą. Pūkščiu, murmu, skundžiuos.
Pasiutusios Meškos Savaitė, kad ją kur.

Šios dienos muzika. Irgi netoli nuo Garmarnos - vežžžžž...:)

Visada sveika negirdėtos muzikos pasiieškot. Už Garmarną gal ir nėra skaniau, ale beveik, beveik...





Ir dar pavadinimas panašus, ghy. :D

Tingim. Labai tingim. Tingėjom, jei tiksliau. Visą savaitgalį. O prieš tai...

( Pasigasdinam? )

Kodėl taip neteisingai? Kai darbo iki kaklo, tai norisi griūti ir nieko neveikti, o kai turi pateisinamą priežastį tingėti ir nė lašo atliekamos sveikatos, tai tik ir traukia versti kalnus... Dabar, kaip tyčia, anei lauk išeit (saulės nini, dulkių saugotis, ir taip toliau), anei kambary ką rimto nusitvert... Galėčiau gi drėbtis, bet kad lova nelaiko ir foteliai spardosi, ir visi netvarkyti kampai, atrodo, tyčia lenda į akis ir primena apie save. Grrr, nu.
Didžioji dalis žaizdų labai dailiai užsitraukė ir įkyriai reikalauja būti kasomos (jo, žinau, negalima), liko tik kairysis smilkinys. Skauda, pusė veido ištinus, eina peklon. Erzina.

Einu, pasiknaisiosiu siūluose. Reik vieną nejudintą iki šiol raštuką išbandyt; bent jau šiokia tokia iliuzija bus, kad dirbu.

Viena tų amžinai vežančių tralialiūškių. :)




Medikai prigasdinti, kaimas nušiurpintas, sveikstu toliau. Akis atitino tiek, kad jau ir blakstienos matosi. Koks gėris.. :D

...ir vėl mane gegutė be pinigų užkukavo.

žydai negali sirgti nekošerine liga

Ne tai, kad būčiau nustebus (ghgh), bet wtf yra kiaulių gripas?

***

Skauda - vadinasi gyja. Bet kaip tai erzina...

( ... )

Vėlyva sekmadienio popietė. Šilainiai. Sausas vėjas ridena šaligatviu tuščią bulvių traškučių pakelį. Pavieniai žmonės su krepšiais traukia nuo turgaus ir maximos, pavėsiuose sutūpęs jaunimas su motoroleriais kalbasi apie nieką ir graužia saulėgrąžas.
Aikštelėje "iki" sustoja velniškai murzinas raudonas "fordukas". Iš jo išlipa žmogysta šviesia suknele. Basa, susivėlusi. Kakta - vientisa žaizda, gelsvi upeliai teka skruostais ir, karšto oro čia pat išdžiovindi, skrenda pavėjui skaidriais trupiniais. Žmogystos rankos sutvarstytos, žmogysta rūko, pasirėmusi į praviras automobilio dureles. Paaugliai su motoroleriu dėl visa ko atsitraukia toliau. Ant suknelės peties plečiasi tamsi dėmė - sprogo dar viena pūslė...




Joks čia ne siaubiaks, baikit. Čia aš iš Jorės grįžtu. Nesiseka man su pirtimis, dievaži. Antro ar kelinto ten laipsnio nudegimas iki pat antakių, ir visas kairysis petys pūslėmis. Bwahaha. Per žioplumą, ir tiktai. Bet šaip smagu buvo, ir panardžiau ežere, ir dainavau iki ryto, ir akmenis panešiojau, ir nė vienas uodas neįkando, ir mėsytė pietums išvirė tobulai (ne, bet kodėl namie niekad neišeina taip skaniai, kaip ant laužo?). Minusiuks tik, kad apeigose nepavyko sudalyvt dėl pervargusios šeimynos, kuri atsisakė ropštis į piliakalnį, o vienos nepaleido. Na, nieko, bus tų apeigų. Vistiek linksma. :)

Ką gi...
Erkės tikrai nė vienos. Tikriausiai jau taip įkvipus mišku,kad priima kaip savą ir nekerta. Kaip kitaip...

Vienžo. Savaitgalis išpuolė geras.

...ir jei ryt apie pusę trijų pamatysit aplink Siemens areną besišlaistančią žmogystą keistais parėdais, apsikarsčiusią terbom, kailiais irgi kitokiais vilnoniais daiktais, nebijokit - ten tik kukli mišrūnė važiuoja siaubti pelkių. ;)

Iki pirmadienio!

P.S. Ale kad žinotumėt, kiek laiko laukiau šito savaitgalio...

Pavasaris pilnas tavęs.
Balsas žole sruvena, nubraukia ilgesį
Lapų pernykščių,
Rankos - kiaunės laukinės,
Glosto medžių kamienus
Murkiantis vėjas.
Glaudžiuos
Prie kiekvieno akmens,
Įšildyto saulės,
Ir ieškau.

***

Nė priešui nelinkėsi, savo noru neatsisakysi. Kas?

***

Nesuprantu, kas darosi.
Tuoj tuoj, griaustiniu iš už miško, drugiais iš gervuogyno, ančių sparnais nendrėse - ateina. Kas? Kad aš žinočiau.
ashtroka , kokia diagnozė? Pavasaris? Girdėjau, kad žinai, kas tai per liga.

***

Poryt galų gale išlekiu nakvynės miškan. Straksėsiu basom per samanas, gaudysiu skvernais erkes ir braidysiu artimiausiame ežere kol kojos suledės. Nežinau, kiek berazumių bus kartu, ale tai ir nesvarbu.  Pastebėjau, kad stovyklaujant man nelabai rūpi, ką veikia bendraklubiai. Aš su savo medžiais, žolėm, varlėm, ir tai yra viskas, ko man reikia. Jei gausiu padainuoti tyliai sau, niekam negirdint, tai apskritai bus gėris.

Eilinį sykį myliu gyvenimą.

P.S. 3,32 metro juostos per 16 valandų. 16 kortelių. Asmeninis rekordas sumuštas, sekančiam reiktų odines pakeisti į medines, kaulines ar ragines. Go me. Ir mūziui skolą atiduosiu.

P.P.S. Ten viršuj - atseit penktadienis. Mano gliukai kalendoriaus neklauso, ką padarysi. Negudru, bet iš širdies. :)

P.P.P.S. Mažoji ką tik sugalvojo, kad žirnelių virti nereikia. Kerta šaldytus. Kaži, ar ilgai užteks kantrybės graužt ledukus...

P.P.P.P.S. Neilgam. :D Pakeitė į juodą duoną su pomidorais.