Reik gelbėtis nuo sociofobijos. Pradžiai - lj. Maž padės.
_____________

Wimme Saari - totalus gėris, atrastas vakar. Trenktas suomis dulkėtai plaukuotu balsu. Klausaus, kaifuoju.

Dar bandau nusigriebt Mari Boine, įtariu - patiks.



Trečias atradimas - Isihia. Irgi fain.

Palaikau jus, ponai.

Toliau kalbuosi su pasauliu per muziką.

Man labai patinka. Taip labai, kad labiau neįmanoma.

Laikykis, motera, laikykis. Viskas bus gerai. Viskas bus gerai. VISKAS BUS GERAI.

Karkytė, du bryzai lašinukų sūdymui, keturi didžiuliai pomidorai, šeši agurkai, du kopūstai, maišelis pupelių, puslitris grietinės, pokas tualetinio popieriaus, skardinė alaus - 16,85. Magaryčių gavau didelę cukiniją (už tai, kad esu dora ištikima klientė) ir kibirą šypsenų. :)


O garso kolonėlės prie kompo, atrodo, pasimirė. Ausims gedulas.

Sveikinu su gimtadieniais ir viskuo visus ir visas, ko nepasveikinau per vasarą. :*
---------
Maudytis jūroje su ilga rožine drobine suknele visa gerkle stūgaujant gelbėtojams (atseit audra, negalima) - kažkas TOKIO. Eiti namo su ta pačia suknele ir žydru rankšluosčiu ant galvos nėra labai dora - babutės baidosi ir galvoja, kad panamarija apsireiškė. Reik tikėtis, niekam širdies smūgio neįvariau. Ir nudistų pliažo neradau, teko improvizuoti. Bet nieko, smagu.
---------
Žiaurios problemos su šiukšlių išvežimu. Mašina sugedo. Nusvilau pajūry kaip šašlas, bijau veidrodžio. Po metų pertraukos galų gale nusiaudžiau kažką SAU. Žvėrėju - nežinau, gal ponia meška sopulingoji... nesigaudau laike. Viskas saks. Pavargau. Sustabdykit Žemę, išlipsiu.
Aš pikta, labai pikta. LABAI PIKTA. Neturiu kada tupėti prie šitos velnio dėžės, linkėjimai jums visiems, ir taip toliau, myliu. :*

nx viskas.   viskas nx.   kurdegtukaible.

...nelabai sveika (įdomu matyti nuosavas sausgysles - ale baika, bus tų pirštų, čia tik kažkokia suknista koja, nelabai ir skauda), bet gyva.
Po tobulo savaitgalio Estijoje, apie kurį nepasakosiu (nes neįmanoma, nu), nusprendžiau vėl cyptelti iš po kilimo. Bet tik tiek - prie šitos velnio dėžės stengiuosi be reikalo nelįsti ir džiaugtis gyvais žmonėm, o ne raidytėm ir spalvotais pikseliukais. :)

O čia šiaip - kad jau prisėdau prie kampūteriaus, tai biskiuką ir pirštus pamiklinau:

From piesiniai

 

Ką tik atsikėliau. Dar be kavos, kad mane kur pomidorai su grietine.
Vakar mokiau babytę vyti juostas.
Išklausiau gerą paskaitą apie teisingas mielines bandeles su cinamonu.
Ir riešutus, ir širdeles, ir vaflius.
O estai, pasirodo, mane prisimena ir laukia pasirodant šiemet. O dar kai pasisiūliau savanore ūkio darbams... Spirgu, taupau pinigus kelionei.
Ana savaitė baigėsi puikiai, šita prasidėjo žavingai - nors visiškai kitaip. Kelios dienos virtuvinio tingėjimo pas tėvus, o savaitgalį laukia dar vienas rankdarbių vakarėlis ir, jei oras leis, piknikėlis su sriuba.

Atleiskite, mano mieliausieji, neturiu laiko skaityti, ko jumi prirašėt per šias dvi savaites - lekiu gelbėti šaldytuvo irgi kito tėvų turto nuo savo mažosios valkyrijos. :)

Nepastebiu, kur dingsta dienos. Čia yra, čia nėra... Naktys siūbuoja žolėmis ežero dugne. Kaip upokšnis pati sruvenu kažkur tolyn, tokia visa skaidri ir beveik nepastebima net pati sau. Kryptys nyksta, ribos tirpsta; trūkinėja gijos - ir čia pat susinarplioja į naują tinklą.
Žmonės aplink - veidrodžiai, išsibarstę metuose. Tokia aš buvau du tūkstančiai septintais, o tokia norėčiau būti poryt, o tokia, va tokia, būtent tokia esu dabar.
Keista gyventi be laiko (monitorius sugedo - kampą, kuriame yra laikrodis, dengia margas kleckas; telefoną pametu vis dažniau, kokia diena - nepamenu), keista girdėti savo žodžius iš kito žmogaus lūpų, keista bartis be pykčio ir nesibaisėti savo žiaurumu, keista stebėtis, keista ir gera vėl ir vėl išgyventi save. Keista, kad pasaulis toks paprastas ir mielas, o dar keisčiau tai, kad beveik niekas to nepastebi.
Labai keista matyti save kitame žmoguje. Labai. Kuo toliau, tuo keistiau. :)






(gyva aš, tik užsikasus remontuose irgi kituose mažuose gyvenimo džiaugsmuose - ne lj galvoj...)

Užėjom ryte su kraliku į mažytę cukrainukę. Aš kavos, Bea — "ko nors skanaus", nes buvo labai gera mergaitė ir nenukankino tetos psichologės.
O ten tortas. Gražus, su rožinėm gėlytėm. REIKIA. Žiūriu, kad mažoji jau nusiteikusi paleisti dūdas, jei negaus.
Už prekystalio stovi jaunas vyriokas, pardavėjos draugas. Panašu, kad mano bendraamžis. "Nu nupirk sesei tu tą tortą...". Kaip neužsikikent, kaip jau nepirkt?

Išvaikščiojom laisvę ir senamiestį, nusipirkom iš močiutės prie požeminės perėjos dvi stiklines margų pupelių maišelyje nuo duonos, padūkom po kaštonais žiedų trupiniuose, išvertėm iš spintos susivėlusią patalynę, suplėšėm vieną antklodės užvalkalą (ei, netyčia — sunku gi dviese sulindus pataikyt atsisėst ant stalo), papaišėm, raideles pasimokėm, dar padūkom, padainavom...
Mamytė — pietų nusnūst, Bea toliau siautėja. Sulaukė kol užmigau ir sąžiningai sunaikino tortą. VISĄ. O aš buvau tėtukui pažadėjus pusę palikt... :)

Tiek va tos dienos. Graibau miego likučius iš akių ir laukiu, kol užvirs kava. Spėjų, kad apytikriai šiom dienom mažei turi prasidėti atostogos, ale tetrenkia mane perkūnas, jei žinau kada tiksliai.
Šiandien turbūt trečiadienis, ane?

Labai neteisinga viskas. Kas? Ką aš žinau, viskas.

Karoliai sutrūko. Tie, su sidabrine blėkute. Vienintelis papuošalas, kurio niekada nenusiimdavau.
Įmyniau į savo mylimiausią vorą.
Pusryčiavau žydrais guminiais rykliais, užgėriau brendžiu. Ir dar viena stiklinaitė prie kavos.
Juosta nesiveja, skaros ir maišai nesisiuva, kiaušiniai pervirė, Uru:To D'ni pastrigau prieš pat pabaigą taip, kad jokie internetiniai hintai nepadeda, tešla nekyla, skaipas vos kruta ir springsta kolegai suraruotais Triakel, brokoliai sutrupėjo.
Pakalnutės musiau sužydės, greit jau. Pinavijos, manau, suskubs iš paskos. Pašėlusiai maudžia sielą. Pūkščiu, murmu, skundžiuos.
Pasiutusios Meškos Savaitė, kad ją kur.

Šios dienos muzika. Irgi netoli nuo Garmarnos - vežžžžž...:)